papas

1 pãpas sm. (2), (4) Vb šnek. 1. R, K, Skr, Ndz, Pšl krūtis: Ubags taip, kaip pons kytriausias, užgema glūpas, ir taip viens, kaip kits, iš pãpo moterų surbia K.Donel. Zuikiai krūtinę suspardė – sako, kad pradeda dygti ir stirti pãpai mergos J. Motė iš malonės davė papus žįsti vaikui J. Mama, duok vaikui pãpą Pn. Po pãpais ãnos pinigus turėjo Užp. Papais išvirtusiais buvo ano gaspadinė Šts. Sprogsta lapai, dygsta papai, laikas jau tekėti (d.) Slv. Tavo pãpai kaip bobos Slnt. ^ Kas tos mergos, kad be pãpų, kas tas daržas, kad be krapų! Krkl. Eina, pãpais snukį parėmusi (apie krūtingą moterį) Vkš. Jau merga po papù (paaugusi) Nm. Prikergė kaip su papais, ir pasileido arklys iš kūtės Rt. Nuo vieno pãpo pri kito (apie pradedantį rūkyti paauglį) Škn. Iš pãpo į snapą (vos tik duona uždirbta, jau ir suvalgyta) Kin. Iš papo į kaklą NžR, Sln, Pp. Marti stuboj, papai lauke (sijų galai) Klvr. Kad tave velniai su pãpais paimtų! (toks keiksmas) Krš. 2. K, Grž, Kv, Slnt, Ppr spenys: Ta karvė y[ra] tokiais kietais pãpais, ka i rankos pradeda skaudėti bemelžant Trkn. Tešmeniai sprogsta, kad ir papai į šalis išsiskleidę – toki ganykla gera Dr. Ano karvė buvo su dum pãpum Šv. Kol karvės dvasia tebsmirda, aš geru pieną: munie iš pãpo į kaklą Štk. Paršas mažiukas, tik nuo pãpo Rmš. Senas veršis, o nu pãpo netraukas Klt. Ale kad pas juos būtų tokia kiaulė, kad su snukiu artų, su kojom akėtų, o iš papų kviečiai byrėtų LTR(Sln). Papẽliai tie prisitraukę, nei rasti nemožna Pc. ^ Paskutiniam paršu papas po uodega LTR(Krn). Teko kaip paršiukui pri subinės papas LTR(Krž). Kaip laikai, kaip su karvės pãpais! Grg. Mala kaip telės pãpas [i](pasakoja niekus) Šts. 3. čiulptukas, žindukas: Kur yra vaikiuko pãpas? Skr. Vaikas pãpą žinda Grž. Dar lopšyje gulėdamas jis žindo duonos papą V.Mont. 4. prk. koks nelygumas, atsikišimas: Ka muno suaugo builės tokiais keimariais, tokiais pãpais (antaugomis) visokiais Štk. Dalgį išmušo į papus (nelygiai): jei ne vienas [papas] nukąs žolę, kitas nukąs (iron.) Šv. 5. dusulys: Mano arkliu kap inpuolė pãpas, tai nedavažiavau nei namų Kb.

◊ laũmės pãpai; LBŽ, LFIII324 bot. [i]baltažiedis šakinys (Melandrium album).

laũmės (rãganos; BsMtI57) pãpas; MŽ133, Kos11, FrII54 belemnitas, kaukaspenis: Po perkūnijos einam laũmės pãpų rinkt Jrb.

pãpą išmèsti mirti (apie mažą vaiką): Kam čia zvanija: a šaukštelį kas padėjo, a papẽlį ìšmetė? Krš.

prie pãpo áugęs išlepintas: Pri mamos papo augęs Šts.

prie pãpo mažas, neužaugęs: Kam teiraujys?! Juk ne pri papo beesi Šts.